REZULTATAI
Nugalėtojai išrinkti remiantis daugumos ir vadovybės nuomone:
1. Yugis123 (12 darbas) +40 Taškų +6 Kortos
2. TheBeast (7 darbas) +30 Taškų +4 Kortos
3. Alex (11 darbas) +20 Taškų +3 Kortos
Kiti gauna +15 taškų. Miratas (1), Killeriax (2), axer14 (3), Roal Knight (4), tauras52 (5), EndoF (6), eRoy (8), deimjanas (9), YGO (10), PiX (13), Serenytė (14), MeYugi (15), Chelsea (16).
1. DARBAS
Cyberdark Dragon
Gyveno trys baisūs velniūkščiai jie visiems norėjo blogo ir sugalvojo vieną kartą žiaurų dalyka sukurti tris žiaurias ligas. Pirmasis sugalvojo AIDS (Cyberdark Edge), antrasis Vėžį (Cyberdark Keel), o trečias pats klastingiausias sugalvojo paukščių gripą (Cyberdark Horn) ir juos paskleidė po pasaulį
Šie padarai padarė daug blogo jie buvo baisūs ir kerštingi jie norėjo sunaikinti mus visus ,bet jie suprato ,kad mes mokame kovoti su jeis ,nes atskirai jie buvo silpnūs todėl jie nusprendė susivieniti ir sukurti neganda baisią nesustabdomą pandemiją kuros niekas negali iveikti ,nes ji tokia galinga ,kad per kelius mėnesius gali sunaikinti žmonija tai buvo nesustabdomas, neįveikiamas ir šiaip galingas MARAS (Cyberdark Dragon) jis būtų tapęs neįveikiamas per kelias dienas ,bet apie jų klastą sužinojo velniūkščiai ir ištremė juos į nežinią.
Bet buvo jų pasekėjų kurie norėjo ,kad jis sugryštu vėl nušluotu žemę ir nieko nebeliktu gyvo todėl jiems reikėjo surasti šventajį rubiną ,bei adgamtišką safyrą ir juos numesti į jų amžino poilsiovietą meksiką.
Jie ilgus metus jieškojo išmaršė tolimiausius žemės kampus ,matė ir šilto ir šalto ,bet jie nepasidavė kentėjo ligi galo kol pagaliau juos rado ir gražino į poilsio vietą iš kurios jis prisikėlė kaip nauja visiškai kitas niokotojas ,prisikėlė kaip kiaulių gripas. Kolkas jo dar niekas nesutramdė ,bet tuoj gims didvyris kuris sugebės jį įvekti.
2. DARBAS
Buster Blader
Prieš tampant Buster Blader, jo vardas buvo Danielius Pegas. Jis gimė 2184 metais. Jis gyvenime buvo patyręs daug blogio: patyčių, smurto, niekinimo. Draugų jis neturėjo, kadangi visi jo klasės „draugai“ stengdavosi, kad jis jų neturėtų.
Praėjo 10 metų po to, kai Danielius baigė mokyklą. Atėjus 23 amžiui, pasaulis jau buvo nebetoks koks anksčiau: kiekvienas pasaulio miestas turėjo kariuomenę ir gynėsi nuo drakonų, pasirodžiusių iš kažkokios nežinomos dimensijos prieš 5 metus. Kariuomenėms ne visada pavykdavo apsiginti net nuo vieno drakono. Bet žmonės tikėjo, kad Dievas bus su jais ir išgelbės juos iš šio pragaro. Taip ir atsitiko... Eidamas namo, Danielius pamatė iš arti pasirodžiusį drakoną šaudydamą liepsnomis. Danielius tai pamatęs pašiurpo: juk ten gyvena jo tėvai... Nespėjęs susigaudyti ką daryti, tiesiai jam prieš akis atsivėrė kitos dimensijos vartai. Danielius pamanė, kad iš jų išlėks dar vienas drakonas, bet šį kartą iš jų išlėkė labai sužeistas karys, nešiojantis labai tvirtus šarvus ir kardą. Bet dėja su juo kartu atvyko dar vienas drakonas, kuris taip pat labai sužalotas. Karys Danieliui pasakė:
- Vaikine, jeigu aš žūsiu, pažadėk pabaigti mano darbą.
Paslaptingasis karys toliau tęsė savo kovą, o Danielius tiesiog neteko žado. Karys buvo toks pat stiprus kaip tas drakonas, bet karžygiui vistiek pavyko nugalėti su savimi atvestą drakoną. Tuomet jis greitai nukeliavo iki antrojo drakono. Drakonas puolė išsekusį karžygį, jis bandė apsiginti, bet jam nepavyko atsilaikyti ir jis krito ant žemės. Jo šarvai ir kardas iškart pasitraukė nuo jo kūno. Pribėgęs prie žuvusio kario, jo šarvai iškart prilipo prie Danieliaus, ir jis pajuto nenumaldomą jėgą. Jis prisiminė paslaptingojo kario žodžius: „Jeigu aš žūsiu, pažadėk pabaigti mano darbą... “. Danielius iš visų jėgų kirto drakonui per gerklę su savo naujuoju kardu.
- Tai už mano tėvus ir šį narsųjį karį! – sušuko Danielius.
Nugalėjęs drakoną, Danielius pajuto, kad įgavo daugiau galių.
Nuo tos dienos Danielius žudė visus drakonus, naikinančius pasaulį ir save pavadino “Buster Blader”.
3. DARBAS
Cyber End Dragon
Buvo kartą karalystė, kurioje gyveno trys kilnūs ir galingi drakonai. Karalystės žmones dažnai puldinėjo visokie siaubingi padarai, kaip: zombiai, pabaisos, pikti skraidantys žvėrys, magai ir dar daug kitų siaubūnų. Kadangi karalystės žmonės neturėjo pakankamai stiprios kariuomenės visiems apginti, drakonams tekdavo padėti bejėgiams ir kautis prieš tuos siaubūnus.
Metų metus jie sėkmingai kovojo su blogio jėgomis, kol vieną lemtingą dieną piktasis burtininkas, atsakingas už visus blogus dalykus nutikusius karalystės žmonėms, užburė drakonus ir įkalino juos į kalną tūnoti amžiams. Karalystė ir visi joje gyvenantys žmonės pamažu nebegalėjo pasipriešinti piktoms būtybėms ir žuvo.
Maždaug po 1500 metų kalnas, kuriame buvo įkalinti drakonai, pradėjo skilinėti, kol galiausiai šie trys kilnūs žverys išsivadavo iš savo kalėjimo. Tų laikų žmonės buvo labai pažengę technologijose. Iš pradžių išvydę tris milžiniškus drakonus jie ėmė panikuoti ir jų bijoti. Tačiau, po kiek laiko, jie suprato, kad drakonai jiems nieko blogo daryti nežada.
Pastebėję, kad drakonai smarkiai nusilpę ir sužeisti, žmonės nusprendė jiems padėti. Kadangi žaizdas tiesiog išgydyti buvo neįmanoma, jie nusprendė jiems suteikti metalinius šarvus, kurie ne tik labiau apsaugo nuo puolimų, bet ir suteikia daugiau galios.
Tais laikais vis dar siautėjo pikti padarai, kuriems vadovavo drakonus įkalinusio burtininko palikuonis. Drakonams vėl teko saugoti žmones ir jų miestus, tačiau šį kartą jie nusprendė iškart pulti burtininką ir kuo greičiau viską baigti.
Prasidėjo arši kova. Po kiek laiko drakonai ėmė laiminėti, o burtininkas ėmėsi savo slapto ginklo. Jis sušaukė visus piktus padarus ir norėdamas juos visus sujungti į vieną neįveikiamą būtybę, tačiau, prieš pat jo kerams pasiekus piktuosius padarus, drakonai jį atsistojo jam skersai kelio. Kerai buvo panaudoti drakonams suvienyti į vieną neregėtos galios turintį kibernetinį žverį. Jis akimirksniu nušluojo burtininką ir visas jo piktąsias būtybes nuo žemės paviršiaus.
Pagaliau visoms tragedijoms žmonijai atėjo pabaiga. Todėl šis drakonas buvo pramintas Cyber End Dragon.
4. DARBAS
Vampire Genesis
Kartą užėjo labai stipri audra . Medžiai virto vieni po kitų, ir staiga į žemę trenkė žaibas. Toje vietoje atsirado labai gili duobė. Ji vedė į baisiausia vietažmonėms, tai buvo pats paragaras. Jeme buvo velnias ir jo parankiniai. Jie ruošėsi kas metiniam yu-gi-oh pragaro konkursui. Tas kuris laimės galės susikauti su pačiu velniu.
Kai visi velniai užsiregistravo į konkursa jis prasidėjo. Visi velniai bandė patekti į pusfinalį, bet puse velnių iškrito iš šio konkurso. Labiausiai pasižymejo velnio parankinis vardu Velniūkštis. Jis pateko į pusfinalį.83
Prasidejus pusfinaliui Velniūkštis priešininka nugalėjo labai lengvai, o kiti labai stengėsi, bet nepavyko patekti į finala išskyrus vieną jauną berniuką. Tas berniukas specialiai susikūrė nauja yu-gi-oh kalade. Bet Velniūkštis nepabūgo ir lengvai įveikė berniuką.
Atėjus rytui Velniūkštis labai jaudinosi dėl rytojaus kovos su velniu. Todėl jis nusprendė susikūrti savo kortą. Jis nukeliavo į pragaro parduotuvę ir nusipirko reikmenų kortai padaryti. Tada jis išlindo pro skylę išmuštą žaibo ir nukeliavo į kortų kalvę. Jis plušejo ten iki paryčių kol sukūrė savo kortą „Vampire Genesis“. Ją jis įsidėjo į savo kaladę.
Atkeliaves pragaran jis nulėkė pas velnią. Jie abu kovėsi išvisų jėgų kol Velniūkštis išsikvietė Vampire Genesis ir paskutiniu puolimu nugalėjo velnią. Tada velnias nusprendė padaryti jį pragaro valdovu.
Tada sukvietė visus pragaro gyventojus ir nusprendė pragare pastatyti kortų kalvę, kad nereikėtų belstis kažkur pas žmones. Kaip tarė taip ir padarė, pastatė kortų kalvę ir pragaro gyventojai labai džiaugėsi tuo, kad nereikia eiti kortų darytis pas žmones.
5. DARBAS
Crush card virus
Kartą Kazuki Takahashi sumanė sukurti korta, bet neturėjo minčių. Jis vaikščiojo lauke. Gaila, bet ten nieko nerado, nes jis tuo metu gyveno dykumoje su skorpijonais. Kazuki T. valge juos ir taip išgyveno. Bet čia kalba eina neapie jo valgyma o apie kortą tai grįžkime prie jos. Po pasivaikščiojimo jis nupiešė korta kurioje buve tik smėlio spalva. Kas bus ant fono jis nusprende nesukti galvos, o pasiieškoti internete. Dykumoje kai suprantate internetas neveikia todėl interneto nebuvo. Kazuki to nesuprato ir pasikvietė meistrą, kuris atvyko po kelių savaičiu. Nežinia kaip jis interneta sutvarkė ir kazuki vėl galėjo juo džiaugtis. Internete jis surado tikrai daug idėjų ir nutarė jas perkelti ant savo kortos. Jis buvo senamadiškas ir piešė ant kortos pats. Jo namų interieras buvo labai gražus. Ant jo stalo buvo padėtas rašalo buteliukas (kad būtu gražiau). Kazuki jį netyčia nuvertė tiesiai ant savo kortos. Jis tą korta išmetė į šiukšledėžę. Šiukšledėžėje rašalo bumbuliukai įgavo spyglius. Kaip jau sakiaiu jis gyveno dykumoje ir nebuvo mašinos vežančios šiukšles todėl šiukšles jis turejo surušioti ir pasidėti kur nors namie. Trp jų Kazuki rado ir savo išmesta kortą jis nusprendė jog šią kortą teks pagražinti nes antrai kortai popieriaus nebeliko. Jis ant kiekvienos dėmės pripiešė po simboli reiškianti „man kaput“. Tada jis turėjo sugalvoti kortai pavadinima. Pagalvojęs ilgiau jis sugalvojo tokį pavadinima „Crush card virus“. Jos efektą visi pukiai žino todėl jo nepriminėsiu. Supratęs jog dykumoje gyventoi toliau neišei nes internetas atsiranda tik kartais, o mistas skorpijonai jis grįžo į miestą ir toliau kūrė kortas. O šią kortą jis išleido sakydamas jog ši korta beviltiška, bet taip nebuvo ir dabar šią kortą turi žinoti kiekvienas save gerbiantis yu-gi-oh! žaidėjas, kolekcininkas, domintysis it t.t.
6. DARBAS
Felgrand Dragon
Karta vieną tamsią naktį Jakas ėjo mišku ir mėgavosi gražiu dangumi pilnu žvaigždžių. Kai netikėtai jis pamate krentančia žvaidžde ir apsidžiauges sugalvojo norą. Tada ta žvaigždė pakeitė kritimo kryptį ir nukrito tiesei ant Jako.
Žvaigždė ištikrųju buvo meteoritas iš tolimų Galaktiku. Meteoras pradejo skilti ir trapėti ir iš meteorito ėjo ryškių spalvų spinduliai. Iš meteoro išlindo mažas drakoniukas, jis įsiraivė ir nei nežinojo kur esas, jis šaukė miške lyg kviestu savo tėvus, bet jam nepavyko.Jis buvo pasimetes nežinojo ka daryti šiame pasaulyje. Pamates jis negyva Jako, 5 kasniais jį suvalgė ir drakoniukas pradejo jaustis keistai, spiegė, nes jam skaudėjo.Jis pradėjo blizgėti vaivorikštės spalvomis ir lyg per pora minučių užaugo į didelį išdidinga drakoną. Aplink jį skraidė šimtai blizgančiu mažų žvaidzdučių.
Jis terorizavo kaimus. Drakonas buvo tikras blogio įsikūnijimas. Kaimiečiai neturejo nei armijos, nei sargų nieko jie buvo tiesiog kaimiečiai kurie gyveno taikiai, ir jie negalėjo apsiginti prieš stipru, gigantiška drakoną. Bet tada kaimų valdovai sukvietė galingiausius pasaulio burtininkus ir jie sumanė drakona įkalinti į korta kurioje jis nedarys jokio bėdų. Drakonas priešinosi visap, bet Burtininkai sutelkė bendras jų jėgas drakoną nubloškė ant žemės su neįveikiama galia jie atsistojo aplink drakoną žvaidgždės forma ir pradėjo garsiai sakyti tuos pačius burtažodžus. Drakonas nieko nesuprates bandė skrist į ora ir pasprukti, bet dėja jį buvo sustingde burtininkai. Vienas kaimo valdovas atnešė greit korta ir žvaigždė pradėjo siaurėti Drakonas nebežinojo ka daryti ir greit jį įkalino į kortą. Visi kaimiečiai apsidžiaugė ir iškėlė puota. Burtininkai turėjo sugalvoti drakonui pavadinimą.
Jie atsižvelgė į jo galinguma, išdidinguma dar biški pamaste ir pavadino jį “Felgrand Dragon”.
Taip baigiasi istorija apie išdidinga, galinga “Felgrand Dragon”!
7. DARBAS
Breakthrough
Japonija, samurajų laikai.
Tais neįtikėtinais ir įspūdingais samurajų laikais visa Japonija buvo padalinta į šešias dalis, kurias valdė šeši patys galingiausi samurajai - Zanjis, Irou, Kamonas, Yaichis, Yarizas ir Nisashis. Visi jie buvo Didžiojo Shoguno Shieno mokiniai.
Tačiau bėgant metams vis daugiau žmonių atsiskirdavo nuo samurajų ir prisidėdavo prie sukilėlių burių. Jų vadas buvo senolis Yakudza. Senolis buvo labai sumanus ir išmintingas, jis kelė labai daug bėdų samurajams, tačiau jo gyvenimas artėjo į pabaigą ir tai galėjo nulemti šių dviejų nesutariančių pusių konflikto baigtį. Taip ir atsitiko – senolis numirė ir samurajai manė, kad jų valdymas grįš į senas vežias, tačiau baisiai klydo… Prieš mirdamas Yakudza sukosntravo tris baisias “Geležines mašinas”, kurios galėjo nušluoti ištisus pulkus samurajų. Prasidėjo dideli ir aršūs mūšiai. Yakudzos pareigas užėme jo sūnus Kazukis. Jis taip pat buvo išmintingas ir sumanus, bet ir puikus kariuomenės vadas. Tai buvo didelis sukilėlių pranašumus ir vis daugiau jaunų japonų dėjosi prie jų.
Praėjus keleriems metams karas buvo sukilėlių pusėje, nes jų trys “Geležinės mašinos” tiesiog nušluodavo samurajų pulkus savo sviediniais. Visi šeši regionų vadai suprato, kad karo taip legvai nelaimės ir jiems reikia rasti taktiką, kuria galės prasiveržti pro sukilėlių kavaleriją ir sunaikintas tas mašinas. Tai buvo nelengva užduotis, nes sukilėlių kariuomenė driekėsi ištisas mylias ir pro juos nebus taip lengva praeit vadovaujant Kazukiui. Visi vadai susirinko pas išmintingajį savo mokytoją Shoguną Shieną prašyti jo pagalbos. Mokytojas iš senųjų samurajų rankraščių atrado slaptą ir uždraustą techniką vadinamą “Prasilaužimo” technika (Breakthrough). Jai reikėjo nepaprastų sugėbėjimų turinčių samurajų. Net vadai vieni negalėjo atlikti šios technikos, todėl jie pasitelkė savo mokytoją į pagalbą.
Atėjus lemiamam mūšiai samurajai iš visos Japonijos susirinko viename kovos lauke – Shieno pievose. Jų buvo neaprepiama galybė, tačiau sukilėlių susirinko ne ką mažiau, o kartu su jais buvo ir baisiosios “Geležinės mašinos”. Sustoję priešingose pusėse samurajų ir sukilėlių vadai, Shogunas ir Kazukis, garbingai pasisveikino. Po pasisveikinimo sekė valanda žiūrėjimo vienas į kitą, kol Shogunas Shienas suprato, kad laikas pradėti. Jis vienas šoko į priekį ir nepaprastu greičiu nulekė prie Kazukio ir persmeigė jam širdį. Visa tai pradėjo jų slaptą “Prasilaužimo” techiniką. Sukilėliai spėję pamatyti tik krentantį savo vadą nepastebėjo kaip į orą pakilo visi šeši samurajai - Zanjis, Irou, Kamonas, Yaichis, Yarizas ir Nisashis. Jie pašoko sulig saule ir jų beveik nebuvo matyti. Tokiu pats nepaprastu kaip ir mokytojo greičiu (o gal didesniu) jie peršoko ištisas mylias sukilėlių pulkų ligi pat “Geležinių mašinų”. Visi šeši vadai sutelkę paskutines savo jėgas smogė lemiamą smūgį, kuris turėjo pabaigti karą…
Visi samurajų pulkai pamatę krentačias “Geležines mašinas” suprato, kad laikas pradėti žūtbūtinė kovą už samurajų išlikimą. Visi jie kartu pradėjo pulti sukilėlius. Mūšis truko dešimtį valandų, bet galų gale sukilėliai buvo sutriuškinti ir visa tai tik dėka Šešių samurajų ir jų slaptosios ir uždraustos “Prasilaužimo” technikos dėka.
Samurajų gyvavimas buvo pratęstas dar vienai erai, o apie garsiuosius šešis samurajus ir jų uždraustąją techniką iki šiol pasakojamos legendos.
8. DARBAS
Toon World
Kartą Kazuki Takahashi sedejo namie ir bande sukurti nauja kortą,bet taip ir nieko ispudingo nesugalvojo.
Tuo metu vyko vaiku laimes netradicine švente kaip tik tame mieste kur gyveno Takahashi.Talentingas kurejas nusprende nuvažiuoti i ta švente nes ten bus daug vaiku ir jis gales pagal ju fantaziją nupiešti nauja kortą.
Kai jis atvaziavo ten buvo susirinke šimtai vaiku.Takahashi priejo prie vieno vaiko ir paklause:
-Sveikas vaike.Ar negaletum pasakiti kas tau labiausiai patinka ?
-Mane moke nekalbeti su nepazystamais.
Tai išgyrdes Kazuki didžiai sunerimo.Jis galvojo kaip tapti
pažystamas ir gerbiamas.Ilgai Kurejas galvojo...
Jis parašė daug mangu bet ir tuo neužteko.Galiausiai pradejo rašyti ne tik mangas bet ir Vaikiškas pasakas,išleido daug nauju kortų.
Praejo metai kai jau ji pažinojo daugėlis vaikų,suagusių.Bet svarbiausia buvo kad jis parašė manga "Death Gates" ir nuo to laiko buvo vienas ižymiausiu kureju bei rašytoju visoje Kinijoje.
Po keliu dienų vel prasidejo Vaiku Laimes švente.Takahashi paklause vieno keisto vaiko:
-Vaike kas tau patinka labiausei?
-Tu esi tas Kazuki Takahashi?
-Taip.
-Man labiausiai patinka skaititi idomias knygas su paveiksleliais,bet ira blogai kad poto ateina mama ir pradeda barti nes velai skaitau.Sek paskui mane as tau kai ką parodisiu.
Vaikas nuejo i kazkoki apleista namą iš medienos.Keistuolis išsitrauke keistą pakabuką,kazką sumurmėjo ir atsirado dalykas panasus i portalą.Vaikas pastumė Takahashi ir Takahashi pateko i portalą kartu su vaiku.
-Kas tai ?-paklause bailiu balsu Kazukis.
-Tai ira Knygos Dimensijos vartai arba mano fantazija.
-Knygos Diemensija,tavo fantazija ka tai reiškia?
-Tai reiskia kad ta knyga ira magiška ir tai ira sukurta mano fantazijos.
Takahashi nieko nepasake bet pamatė kad stovi and knygos puslapių o ant ju stovi miestelis.
-Pasivaikšiokim.-pasake berniukas.
K.Takahashi pamate Dark magician girl bet jinai atrode kaip animacine,tada pasirode Blue-Eyes White dargon , Cannon machine , Summoned Skull , Mermaid , Goblin atack force , Masked Sorcerer ir jie visi atrode kaip is animaciniu filmukų.
-Viską pamatei,o dabar gryzk namo ir sukurk naują kortą,o poto man ja atnesk.As busiu sitame name ir lauksiu
Takahashi nupiese kortą tokią kaip ta berniuko fanatzija-ant knygos stovi nedidelis miestelis.Veliau nupiese tos monstrus kurie buvo mieste ir prie kiekvienos kortos originalaus pavadinimo pridejo "Toon" zodi ir visiems jiems dave effekta kad jie gali buti specialiai iškviesti su Pagrindine korta-"Book of Toon" Ant knygos miestelis stovi.Staiga Prisimine berniuko žodžius "bet ira blogai kad poto ateina mama ir pradeda barti nes velai skaitau".Padares šita serija kortu nuneše berniukui.
-Ne neteisingai,gal aš pakeisiu Pavadinima iš "Book of Toon" i...-nedabaigė berniukas.
-.."Toon World"!-Atsakė Takahashi.
-Butent........
Vaikas isnyko is akių.
Taip ir atsirado "Toon World" Korta.
9. DARBAS
Magical Plant Mandragola
Vieną kartą kažkur Egipte gyveno fermeris su šiaudine skrybėle, mėlynom su petnešomis kelnėmis ir baltais marškinėliais, jo varda buvo Ba. Jis augindavo geltonas gražias našlaites, kurias vėliau parduodavo Japonijoje, Honkonge. Taigi, nuo to viskas ir prasidėjo. Vieną gražią dieną Ba sodino našlaites, tuo metu, pro sodą važiavo didysis blogasis Egipto magas vardu Ren. Vežime jis vežė labai nuodingą skystį, kitaip vadinamą ho33l, kurį ilgai kūrė norėdamas labai pakenkti. Ren nesuvaldė vežimo ir su visu vežimu bumtelėjo į medį, ho33l (skystis) išsipylė ant našlaičių. Po kelerių metų našlaitės tapo Magical Plant Mandragola ir suvalgė savo šeimininką fermerį Ba. Faronas Ozyris bijodamas, kad šios nesuvalgytų visų žmonių, įsakė savo gerąjam burtininkui Seut įkalinti Magical Plant Mandragola į kortą, o liudininkams mačiusiems viską, įsakė niekada ir niekam to nepasakoti. Štai kaip atsirado Magical Plant Mandragola korta.
10. DARBAS
Buster Blader 2
Ar esate kada girdeja istorija apie didi karzygi nenustojanti kovoti pries tamsias monstru dvasias?
Pries kelis desimtmiecius senuju indenu Guacianu gentis pasiryzo kovoti pries netoli esanciame miske, grupe tamsiuju monstru dvasiu kurios del neaiskios priezasties trugde Guacianu genciai gyventi ramybeje is taikoje. Nakti, susirinke, pasiruose musiui narsiausi Guacianu karzygiai sukaupe didziausia narsa kovai. Neuzilgo jie iselino I seselio apgaubta miska. Priarteja prie misko gilumos, karzygiai isvydo didelia, gilia duobe. Zvilgteleja I ja, jie nemate nieko kito kaip tik tamsa. Duobe buvo tokia didziule, jog karzygiai nutare grestis atgal ir ja apeiti.Atsigriaze, jie isvydo daugybia siurpiai atrodanciu monstru. Guacianams neliko nieko kito tik kaip kautis. Nors ir kaip jie bebutu stengesi. Jiems nepavyko iveikti stipriai pasiruosusiu, viska naikinanciu tamsiuju dvasiu. Musyje neatsilaike Guacianai krito I seselio apgaubta duobe. Neilgai trukus, duobeja pasirode dvi, tamsiai raudonai svieciancios akys. Jos nebuvo tokios mazos kaip zmogaus ar kokio monstro dvasios. Netrukus seseliai dengentys tamsiai raudonas akis, pavirto I skaisciai oranzine lava. Pasigirdo aukstai, nezemiskas klyksmas, ir toli kitoje misko puseje nudundejo trenksmas. Nustojus kovoti, mosntru dvasios akimirksniu issisklaide I visas keturias puses, o like Guacianai stebejosi kas per klyksmas irk as per izdaiga cia buvo. Kaip veliau paaiskejo, jie klydo. Tai nebuvo jokia isdaiga… Tamsios, raudonos akys uzsivere ir lava issiverze I auksti. Nuslinkusi lavos banga atskleide duobes paslapti. Kaip veliau paaiskejo, duobeja tykojo drakonas. Krauju pasruvusiomis akimis ir kunu astriu lyg kardas, drakonas priartino savo nasrus prie Guacianu kariu. Dvi smugio bangos is misko persiunte zinnia jog joks karys nebesugrys namo… Ta dien prasidejo karas tarp Guacianu genties ir tamsiuju monstru dvasiu. Musis po musio Guacianai vis stiprejo, bet tos nakties kaip gyvas nieks is sios genties nepamirs…
Ta nakti Guacianu gentyje gime berniukas, vardu Melynasis Griaustinis. Kiap ir kiti berniukai jis nenuleisdvo savo medinio kardo net valgydamas. Taciau atejo laikas medini karda pakeisti I tikra… Po keliu metu Melynasis Griaustinis isvyko I musi su kytais karzygiais pries tamsiasias monstru dvasias. Ta nakti lijo. Pliaupe kaip is kibiro ir miskas apsigaube dar didesniu seseliu. Musis prasidejo, o Guacianu kraujas liejosi. Trys monstru dvasios apsupo Melynaji Griaustini. Savo kardu jis kirto vienam is dvasiu ir pradejo begti nuo ji besivianciu dvasiu. Jis atsiliko nuo genties. Neuzilgo jis sustojo. Melynasis Griaustinis pries save isvydo ta pacia duobe, kuria isvydo ir jo gentainiai. Ir vel viskas pasikartojo. Po akimirksnio Melynasis Griaustinis stovejo pries 20 kartu didesni drakona. Drakonas praziojo nasrus, bet netyketai Melynasis Griaustinis soko jam I nasrus lyg pats butu norejas kad ji prarytu. Drakonas uzciaupe nasrus ir gryzo I savo buveinia. Ta nakti smarkiai lijo, ir kaip neityketinai zaibas trenke I duobe. Pasigirdo klyksmas ir lietus nustojo.
Keli genties karzygiai gryzo, taciau jauniausiuju nebuvo matyti. Po keliu valandu gentis nutare pasiilseti, bet cia keistoki dalykai prasidejo. Pro kekviena busto plysi buvo matyti keisti seseliai. Vienas po kito zmones pradejo ringtis I netuoliese esancias kapines I kurias vede keisti seseliai. Prie kapiniu buvo kalva o ant kalvos papedes, isdydziai stovejo karzigys. Jo sarvai buvo spalvos ir astrumo kaip drakono, bei jo akys buvo pasruvusios krauju taip pat kaip drakono. Nusileides nuo klavos prie zmoniu, jis priejo prie genties samano ir istiese jam ranka. Jis padave samanui Melynojo Griaustinio plunksnas ir jas sugniauze samano delne. Po kiek laiko, paleides delna, jis apsisuko ir pradejo eiti savo keliu. Dauguma zvilgtelejo i samano delna, o pats samanas tare:
- Melynasis Griaustini, cia tu?
Jis sustojo, nulenke galva.
- Bet – Tese samans – mes manem kad tu…
- Jis, daugiau ne Melynasis Griaustinis – pertrauke vienas is genties kariu. – Jis nuozmusis karys pakliuves I pasala, krites negyvas ir vel atsikelias.
- Me staves lauksim sugryztancio – tare kitas genties karys.
- Jis niekada nesugryz… - tare samanas suspausdamas Melynojo Griaustinio plunksnas.
Karzigys istiese ranka ties kalvos papede ir seseliai pradejo gertis I kalva. Akimirksniu kalvoje juodomis raidemis, atsirado uzrasas ‘’Buster Blader’’. Raudona kaip kraujas asara nutekejo jam per skruosta ir karzigys isnyko seseliuose…
11. DARBAS
Lycanthrope
Gyveno kartą žmogus, kuris gelbėdavo miško žvėris. Taip pat jis padėdavo ir žmonėms, kuriuos ištikdavo bėda. Jo vardas buvo Lykas. Jis turėjo antgamtinių galių, kurios jam padėdavo susišnekėti su gyvūnais.
Vieną kartą miške įvyko didžiulė nelaimė. Prasidėjo didžiulis gaisras, kurio niekas negalėjo numalšinti, netgi Lykas. Jis išbandė viską, tačiau ugnis nerimo dieną ir naktį. Tada Lykas sumanė keliauti pas didįjį žiniuonį, kurį garbino visi žmonės. Žiniuonis gyveno kalnuose, o iki jų buvo ilgas kelias. Taip prasidėjo Lyko kelionė.
Keliaudamas Lyko sutiko daug gyvūnų, tačiau jie nebuvo tokie laimingi, kokius jis pažinojo. Jiems visiems reikėjo pagalbos. Lykas bandė jiems padėti ir jam pavyko. Atsidėkodami gyvūnai prižadėjo esant bėdoje jam padėti.
Pagaliau Lykas nukeliavo pas žiniuonį. Tačiau... Šis nieko negalėjęs jam padėti ir pasakęs:
-Lyko, tu pavėlavai, miškas jau žuvęs! Jame nebeliko nei vieno medelio, nei vieno žvėrelio!
-Tai ką man daryti, kad viskas būtų, taip kaip buvę?- paklausė Lykas.
-Šio kalno pakalnėje auga tamsus miškas, kuriame gyvena vyriausiasis gyvūnų vadas Tropas. Tu turi keliauti pas jį, jis tau padės.
Lykas padėkojo ir nusprendė leistis toliau.
Bekeliaudamas Lykas nuklydo į kaimelį, kuriame buvo daug žmonių, kuriems reikėjo pagalbos. Šie žmonės buvo liūdni, sunykę. Lykas jiems sugebėjo padėti, taip pat kaip gyvūnams, ir jie nurodė kelią pas Tropą.
Pagaliau pasiektas tamsusis miškas, tačiau jis Lyko nesutiko draugiškai. Bet šį mišką galėjo pereiti geros širdies žmogus. Todėl Lykui pavyko pasiekti Tropą. Bet Tropas pasirodė esantis vilkas, ne žmogus, tačiau jis buvo stebuklingas vilkas. Lykas pasisveikindamas kreipėsi į jį:
-O didysis, Trope, gamtos ir žmonijos valdove, padėk man išgelbėti mirusį mišką ir jo gyvūnus!
-Aš matau tavo, kad tavo siela yra gera, todėl tu tai gali padaryti, tačiau ar esi pasiryžęs paaukoti ją?- paklausė Tropas.
-Taip, aš padarysiu bet ką, kad išgelbėčiau savo namus ir draugus!-atsakė Lykas.
Tropas jam papasakojo ką daryti.
Lykas viską išklausęs padėkojo ir grįžo atgal į mišką, kuriame nieko nebebuvo, tik pelenai. Jis susirado buvusio miško vidurį, ten aplink save nubrėžė apskritimą ir sukalbėjęs specialią maldą atgaivino mišką ir žuvo pats.
Po kiek laiko gyvūnai suprato kas įvyko. Gyvūnai ir žmonės, kurie buvo išgelbėti Tropo prašė, kad sugražintų Lyką. Tada Tropas jiems pasakė:
-Gerai aš sugrąžinsiu jo sielą, tačiau ji bus susijungusi su manąją. Ir todėl nuo šios dienos per visus amžius prisiminkite mane nebe kaip Tropo, o Lycanthrope vardu!
12. DARBAS
Ill Blud
Jai galvojate, kad esat girdėję visas baisias istorijas jūs klystate. Ir aš jums žadu papasakoti baisiausią. Kartą į atokų miestely atsikraustė šeima. Tėtis mama ir sūnus. Miestelio pavadinimo neminėsiu, o to berniuko tikrąjį vardą pakeisiu į Tomas. Taigi jie visai už mažą kainą nusipirko neblogą namą. Name jau seniai niekas negyveno, o aplinkiniai šnabždėjosi, jog praeiti to namo šeimininkai esą išprotėjo ir dabar jie yra beprotnamyje. Per pirmąsias dienas nieko tokio neįvyko tad šeima pagalvojo, jog aplinkiniai tik juokavo. Po savaitės šeima jau nebegalvojo apie jų pašnekesius. Jie taip ramiai gyveno iki Balandžio mėnesio 13 dienos penktadienio. Diena praėjo kaip niekur nieko, bet naktis buvo gyvas košmaras.
- Mama aš nenoriu dar miego. Ar gali įsijungti televizorių?- paklausė Tomas visiškai nenutuokdamas kas jo laukia
- Gali, bet tik iki vienuoliktos valandos.
- Bet filmas baigiasi tik...
- Jokiu man, bet ar aišku!?
- Gerai
Kai atėjo vienuolikta valanda Tomas išjungė televizorių, šviesą ir ramiai nužingsniavo savo miegamojo link. Jis nepajuto, jog paskui jį ėjo paslaptingas šešėlis. Jis įėjo į savo miegamąjį uždarė duris, atsigulė į lovą ir užsimerkė. Lygiai po trylikos minučių jis atsibudo ir pradėjo rėkti. Tėvai iš karto atbėgo į jo miegamąjį raminti vaiko. Bet kai jie į tą miegamąjį atėjo nieko ten neberado. Tik atviras spintos duris ir keistą kabantį plakatą kuriame buvo pavaizduotas didelis žmogus su pižama o jame kažkoks pilnas baimės veidas. Mama atpažino, jog ten ir yra jos sūnus ir taip pat pradėjo klykti. Kita dieną pamačiau kaip greitoji išveža išprotėjusią mamą. O tėvas aiškino, jog nieko nebeatsimena kas įvyko tą naktį. Nuo to laiko niekas daugiau nebegyveno tame name, nes bijojo keisto padaro gyvenančio spintoje. O jie be reikalo bijojo, nes tas padaras gali apsigyventi ir jūsų spintoje. Aš jį pavadinau Ill Blud.
13. DARBAS.
Jinzo
Jasuraki sirgo baisia liga-širdies liga. Jis buvo užsirašęs pas specialų chirurgą, kad jam įsodintų
naują širdį. Tik va jis nežinojo, kad jo daktaras yra pamišęs mokslininkas.
Penktadienis.
-Jau ryt man persodins nauja širdį. Aš toks laimingas! Sesę ar tu džiaugiesi?- paklausė jis.
-Žinoma... Jei tau nebūtu persodinta širdis tu ilgai negyventum... Na ir kas kad mum teko pakloti 500tūkst. dolerių juk givybė svarbesnė nei pinigai...
-Tavo tiesa...
Šeštadienis.
Pyp,Pyp,Pyp!
-Ak, tas žadintuvas... Šendien man ši diena yra prasminga...
Jasuraki apsirengė savo kasdieninius rūbus. Priėjas prie lango jam suskaudo galvą.
-Kachi ar galėtum padaryti puodeli arbatos!?
-Gerai!
Išlubavęs is kambario virtuvėje prisedo prie stalo.
-Kokios arbatos noresi?- pasiteiravo ji.
-Dilmah.
-Gal ir sumustinių noretum tavo megstamiausiu su tuna.
-Jai nesunku gali ir ju padaryti...
-Kas atsitiko? Šendien kažko labai jau išblyškęs.
-Ai, praeis nesirūpink...
-Štai imk. Pasistiprink ir aik ruoštis pas gyditoja.
Pavalgęs jis nuejo apsirengti gražesniais rubais ir tuos kurie nedvoktų prakaitu kaip šie.
-Aš jau pasiruošęs galim važiuoti!
-Palauk duok atidarysiu dureles, nepervargtum per daug.
-Mes jau čia. Ar tave reiks palydeti iki gyditojo?
-Nereik. Galiu ir pats nueiti iki jo.
Tuk, Tuk, Tuk!
-Laba diena. Aš buvau užsirašęs pas jus dėl širdies.
-Aaaa, prisimenu ponas Jasuraki taip?
-Taip.
-Galim dabar pradeti donoras jau atvyksta. Gulkitės ant chirurginio stalo. Dabar duosiu jum narkozės, kad neskaudėtų.
Ištikrųjų donoras neatvyks.
-Pradėsiu savo darbą.
Pamišėlis pritaise jam prie veido keistą daiktą ir uzdėjo kaklą ištempenti prietaisą.
-Dabar atjo laikas ritualui.
-Įkalinsiu tave i kortelę kuri po 100metų turės efektą...
-Ahhhhraaammantanaaa!!!!
-Įkalink šį žmogų i šią kortą!!!
Kai viskas pasibaigė Jasuraki dvasia buvo įkalinta i kortą. Pasivadinusi Jinzo...
O daktaras paspruko, kad jo nesugautų.
Prabego tas laikas ir dabar šią kortą turi tik 1 žmogus... Joey Wheeler...
14. DARBAS
The Winged dragon of Ra
Senųjų amžių laikais, kai žmonės garbino ne vieną, o daugelį dievų,buvo tikima, kad egzistuoja
nežemiška magija, kurios dvasia kadaise perėjusi į kortų pavidalą.Pasak legendos, stebuklingose
kortose buvo saugomos šešių galingiausių stichijų jėgos: ugnies, vandens, žemės, vėjo, šviesos ir
tamsos.Anot pasakojimų, Egipto civilizacijos seniausiais laikais, ginklus surėmė du galingiausi
pasaulio dievai: Setas ir Ra.Deja, šviesą užgniaužė tamsa ir saulės dievas Ra su visomis savo
galiomis buvo įkalintas į magiškos kortos pavidalą.Nei vienas mirtingasis nežinojo,kur tiksliai
yra ta korta,tačiau po šimto kartų atsirado vienas žmogus, žinantis daug daugiau…Legenda
pasakojo,jog atsiras išrinktasis, kuris išlaisvins dievą ir jo palieptas valdys visą pasaulį.Taigi
milžiniška galia laukė,kol bus pažadinta…
Tuo metu dabartyje…
-Marikai, dar nevėlu viską baigti… net neįsivaizduoji kokia nelaimę gali užtraukti žemei!
Yugis:“Jaučiu , kaip blogio aura dengia žemę, turiu jį sustabdyti...“
-Viskas baigta,Yugi…(juokiasi),-rankoje sužiba dieviškoji korta.
15. DARBAS
Fake Hero
Gyveno kartą toks vaikinukas. Jo vardo nepamenu, bet jis gyveno Dangoraižių mieste. Jis buvo tikras nevėkšla ir kerėpla ir dėl to visi iš jo juokdavosi, šaipydavosi. Taip pat vaikinas buvo apsiskaitęs ir apsižiūrėjęs visokių ,,herojų‘‘ , ,,supermenų‘‘ , ,,Spider-Man‘ų‘‘ , ir žinoma, Yu-Gi-Oh! Didvyrių.
Ir štai vieną kartą, bežiūrint vieną iš tų ,,herojų‘‘ , jam atėjo mintis – o kodėl jam netapus Herojumi? Juk visi didvyriai pelno neįtikėtiną šlovę ir garbę. Kaip pasakyta, taip ir padaryta, kiekvieną vakarą grįžęs namo, jis sėsdavo prie policijos radijo (kurį pats pavogė) ir laukdavo, kol nutiks koks nusikaltimas. O kai jis įvykdavo, vaikinukas savo kambariukyje greit užsivilkdavo kokį nors kostiumą pvz.; Supermeno, kurio nors iš Yu-Gi-Oh! Didvyrio ir t. t. ir lėkdavo tiesiai į nusikaltinmo vietą. Aišku jis suspėdavo atvykti į vietą greičiau už policiją, bet būdamas kerėpla, jis taip sustapdydavo nusikaltėlius, kaip niekas dar nėra matęs, pvz.; vieną kartą užklupęs įstatymų pažeidėją, jį bandė pagriebti, bet užkliuvo už savo kojos ir parkrito, o tas nusikaltėlis, taip pradėjo kvatotis, kad vos neužduso (aišku jis taip pat sirgo astma). Taigi miesto žmonės labiau jį laikė miesto pajuoka, nei miesto įžymybe.
Bėgo laikas, o visi miesto gyventojai vis labiau juokėsi iš savo “didvyrio“ , ir kuo toliau, tuo labiau jis tai suvokė.
Ir štai vieną kartą visi Dangoraižio miesto gyventojai ryte beeidami į savo darbus, kai ką pamatė – Tai buvo paslaptingasis “Didvyris“ ant vieno iš aukščiausio dangoraižio! Jis pirmą ir paskutinį kartą atrodė kaip tikras miesto sergėtojas, gelbėtojas, jis buvo apsivilkęs vieno iš Yu-Gi-Oh! herojų. Pasirodęs dar kelias sekundes, jis pradingo ir daugiau jo niekas nebematė...
Einant laikui, vaikinukas vis daugiau prasitarė žmonėms apie savo žygdarbius, bet žmonės, kaip keista, nesijuokė, o jį pagirdavo. Taip pat Yu-Gi-Oh! Kortų dailininkai, išgirdę šią istoriją, jo garbei nutapė kortą, kurioje pavaizduota, kaip tas vaikinukas persirenginėja.
16. DARBAS
Neo the magic Swordsman
Yuki Yamata nezinojo,kad geguzes 25 diena bus paskutine jo gyvenime.Vaikinas labai mego zaisti legendini zaidima – yu-gi-oh, ne tik del to ,kad tai buvo populiaru, taciau ir del to ,kad jis buvo praejusiu metu pasaulio vicecempionas.Viena karta eidamas gatve jis pamate keista pona,vilkinti tamsu apsiausta ir devinti keista skrybele.Vyriskis atsisuko i Yuki ir si persmelke keistas jausmas, kuris net uzgniauze kvapa...Staiga keistuolis tare:
-Nagi, nagi, ar cia tik ne garsusis Yukis Yamata?- ir siurpiai sukvatojo.
-Ko tau reikia?-siurksciai paklause Yukis.
-Kovos...
Yukis prieme issuki, nes atsakyti “ne”,jis negalejo.
Staiga aptemo debesys ir Yamata nujaute ,kad gali atsitikti kazkas negero, taciau trauktis buvo per velu, nes “pirstine” buvo jau pakelta.Vos tik Yukis istrauke pirmaja korta, keistasis varzovas atskliaude savo apsiausta ir tare:
-Taigi ... tu gyvensi tamsoje... – istrauke is apsiausto tuscia korta ir mete ja ant zemes, o Yuki pranyko tamsos skliaute.
Vel prasvitus saulei,gulinti kortele, jau nebebuvo tuscia.Joje buvo ikalinta Yuki Yamatos siela,igavusi magiska Yu-gi-oh galia , kaip “Neo the magic Swordsman”.
